26 lapkričio

Krzysztofo Gierałtowskio fotografijų paroda „Rašytojai“

Milosz

Krzysztofo Gierałtowskio fotografijų paroda „Rašytojai“

2019 m. lapkričio 26 d. – 2020 m. sausio 6 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius). Parodos atidarymas: lapkričio 26 d. 16 val.

Jo Lenkijos kultūros, mokslo, politikos žmonių portretų kolekcijoje – tūkstančiai nuotraukų. Fotografas Krzysztof Gierałtowski parodai Vilniuje atrinko 50 lenkų rašytojų nuotraukų, sukurtų ypatingu būdu. Nuotraukos visada įamžina dviejų asmenybių susitikimą. Galima jas analizuoti formaliai, tačiau taip pat verta atsižvelgti į tų susitikimų aplinkybes, sugulančias į spalvingas, daugiasluoksnes istorijas. Per savo nuotraukų pristatymus Gierałtowski detaliai pristato kiekvienos nuotraukos atsiradimo istoriją. Parodos atidarymo Vilniuje metu Vrublevskių bibliotekai bus iškilmingai perduotas Gierałtowskio nuotraukų rinkinys „Lenkijos asmenybės“. Rinkinys jau buvo eksponuotas Vrublevskių bibliotekoje 2013 metais, o nuo šiol taps nuolatinės ekspozicijos dalimi. Rinkinys bibliotekai padovanotas, gavus Autorių susivienijimo ZAiKS kūrybos rėmimo fondo paramą.

Organizatoriai: LMA Vrublevskių biblioteka, Lenkijos institutas Vilniuje, Varšuvos Adomo Mickevičiaus institutas

27 lapkričio

Knygos „Rasų kapinės Vilniuje – istorija, menas, gamta“ pristatymas

Swiatelko_Dla_Rossy_akcja_2018-5841

Knygos „Rasų kapinės Vilniuje – istorija, menas, gamta“ pristatymas

Lapkričio 27 d., 12.00 val., Lenkijos ambasadoje Vilniuje (Šv. Jono g. 3, Vilnius)

„Rasų kapinės Vilniuje – istorija, menas, gamta“ – tai kompleksinė monografija apie vienas svarbiausių Vilniaus kapinių. Jose amžinojo poilsio atgulė daugelis žymių Lenkijos ir Lietuvos istorijai bei kultūrai nusipelniusių žmonių. Šios kapinės – ne tik lenkų paveldo už šalies ribų dalis, bet ir svarbus šiuolaikinės, nepriklausomos Lietuvos paveldo ir tapatybės elementas. Monografijos autoriai detaliai pristatė kapinių istorines ir meno – funeralinės architektūros -  gijas. Kitas publikacijos privalumas – platus teritorijos sutvarkymo bei ten esančios gamtos aprašymas. Leidinys išleistas dviem kalbom: lenkų ir lietuvių. Susitikimo metu knygą pristatys jos bendraautoriai, taip pat bus galima dalyvauti diskusijoje Rasų kapinių tema. Pristatymas vyks lenkų ir lietuvių kalbomis su vertimu.
Visus suinteresuotuosius prašome iki š. m. lapkričio 19 d. patvirtinti savo dalyvavimą el. paštu vilnius.embassy@msz.gov.pl su prierašu „Registracija – Rasos“.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos paveldo užsienyje institutas POLONIKA, Mokslo draugijos valdyba „Societas Vistulana“

Fot. Joanna Bożerodska/zw.lt

28 lapkričio

Mokslinė konferencija skirta 410-ioms Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609-1677) gimimo metinėms paminėti „Genealogija ir heraldika Lietuvoje – praeitis ir dabartis“

Historiae_Lithuanae

Mokslinė konferencija skirta 410-ioms Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609-1677) gimimo metinėms paminėti „Genealogija ir heraldika Lietuvoje – praeitis ir dabartis“

Lapkričio 28 d. 9 val., LMA Vrublievskių biblioteka (Žygimanto g. 1)

Wojciech Kojałowicz-Wijuk (liet. Albertas Kojalavičius-Vijūkas) – XVII amžiaus lenkų-lietuvių istorikas, teologas ir jėzuitas. Labai  išsilavinęs, studijavo retoriką, teologiją ir filosofiją; Vilniaus akademijoje skaitė logikos, fizikos, metafizikos ir etikos paskaitas.  Taip pat buvo pamokslininkas, knygų cenzorius ir vyskupų patarėjas. 1653 m.  tapo Vilniaus akademijos rektoriumi. Pirmosios spausdintos „Lietuvos istorijos“ (1650 m.) ir „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų heraldikos“ kūrėjas. 1648 m. Kojalavičius pradėjo rinkti medžiagą Lietuvos bajorijos istorijai. Savarankiškai surinko didžiąją dalį duomenų ir suteikė daug autentiškos informacijos apie žinomų bajorų šeimų  tradicijas. Aprašė daug nežinomų Lietuvos bajorų herbų. Konferencijos metu žinomi Lietuvos istorikai, bibliotekininkai, heraldikai kalbės apie A. Kojalavičiaus-Vijūko kūrybinį palikimą, primins jo nuopelnus istorijai ir šiuolaikinei heraldikai.
Įėjimas laisvas, bet norint dalyvauti, būtina išankstinė registracija iki 2019 m. lapkričio 18 d. el. paštu: pirmininkas@genealogila.lt.

Organizatoriai: Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija; partneriai: LMA Vrublevskių biblioteka, Lenkijos institutas Vilniuje

3 gruodžio

Stanisławo Moniuszkos opera „Halka“ – vainikuojanti Moniuszkos metų minėjimą Lietuvoje

S7R04777

Stanisławo Moniuszkos opera „Halka“ – vainikuojanti Moniuszkos metų minėjimą Lietuvoje

Gruodžio 3 d. 19 val., Lietuvos rusų dramos teatre (J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius) 

Moniuszkos metų minėjimą Lietuvoje gruodžio 3 d. užbaigs Lietuvos rusų dramos teatre parodyta viena garsiausių Stanisławo Moniuszkos operų – „Halka“. Vilnietiškąją „Halkos“ versiją į Lietuvą atveža Varšuvos kamerinė opera, bendradarbiaudama su Lenkijos institutu ir Vilniaus lenkų kultūros namais. Stanisławo Moniuszkos „Vilniaus Halka“ – tai daugiau  nei išskirtinis, tai –  kertinis spektaklis Varšuvos kamerinės operos repertuare. Plačiausiai žinoma varšuvietiškoji Moniuszkos „Halkos“ versija, išplėsta iki keturių veiksmų ir papildyta arijomis bei baleto intarpais. Ši versija buvo pastatyta specialiai Varšuvos operai 1857 metais ir labai sėkmingai yra statoma iki šiol. 1848-ųjų metų „Vilniaus Halka“ yra šios operos pirmtakė. Ji buvo dviejų veiksmų, glaustos dramaturginės formos, be daugumos šiandien žinomų arijų ir baleto intarpų. Iki mūsų dienų išliko užrašytas tik jos atlikimas akompanuojant fortepijonu. Jokių partitūros ar orkestro partijų užrašymų neišliko. 1983 metais Stefano Sutkowskio užsakymu, „Vilniaus Halkos“ partitūrą atkūrė Jerzy Dobrzański, o pastatė Kazimierz Dejmek. 2019-aisiais „Vilniaus Halka“ grįžta į Varšuvos kamerinės operos sceną kaip atnaujintas ankstesnis pastatymas, tačiau jau naujos muzikinės versijos. Ji parengta specialiai Moniuszkos festivaliui ir atkurta pagal 1848 metų vilnietiškosios versijos pirmuosius užrašus. Taigi tai yra kūrinio muzikinė rekonstrukcija, parengta su pagarba kompozitoriaus stiliui ir išlaikanti visą Moniuszkos sukurtą muzikinę visumą. Tai tiksliai atkurta išlikusi 1848 metų versija. „Vilniaus Halka“ grįžta inscenizuota Kazimierzo Dejmkos, muzikinę dalį adaptavus Maciejui Prochaskai, su nauja orkestro partitūros versija. Operą atliks puikūs su Varšuvos kamerine opera bendradarbiaujantys solistai, pritariant istorinių instrumentų Musicae Antiquae Collegium Varsoviense orkestrui.

Organizatoriai: Varšuvos kamerinė opera, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus lenkų kultūros namai; partneris – Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Žiniasklaidos partneriai: radijo stotis „Znad Wilii”, zw.lt, Kurier Wileński ir TVP Wilno.

Projektas  finansuojamas Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017–2022 m. programą NIEPODLEGŁA, gavus Adomo Mickevičiaus instituto kultūrinės programos dotaciją „Kulturalne pomosty“ (Kultūros tiltai).

4 gruodžio

Lenkų meno vakaras – antologijos „Lenkų poetinė vytis“ pristatymas

lenku_meno_vakaras_plakatas

Lenkų meno vakaras – antologijos „Lenkų poetinė vytis“ pristatymas

Gruodžio 4 d. 18.00 val., Adomo Mickevičiaus biblioteka (Trakų g. 10, Vilnius)

Lenkų literatų draugija Vilniuje švenčia 10-ies metų sukaktį. T proga A. Mickevičiaus bibliotekoje rengiamas Lenkų meno vakaras, kuriame bus pristatyta  Lietuvos lenkų poezijos antologija „Lenkų poetinė vytis“. Tai pirma tokia išsami, kelias kartas apimanti Lietuvos lenkų literatų kūrybos apžvalga, be to – pirmasis rinktinis dvikalbis lenkų – lietuvi Vilniaus krašte kuriamos lenkų literatūros leidimas. Parėmus Lenkijos Respublikos ambasadai , antologiją pavyko iliustruoti Lietuvoje kuriančių lenkų dailininkų darbų reprodukcijomis. Į knygą sugulė 37-ių Lietuvoje gimusių ir čia arba emigracijoje gyvenančių lenkų bei 19-os Lietuvos lenkų dailininkų darbai. Įėjimas nemokamas. Susitikimas vyks lenkų ir lietuvių kalba.

Organizatoriai: Lietuvos lenkų literatų draugija Vilniuje, Adomo Mickevičiaus biblioteka; partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, kūrybinė lenkų dailininkų sąjunga „ELIPSA“

5 gruodžio

Kalbų vakaras Vilniaus universitete

kalbu

Kalbų vakaras Vilniaus universitete

Gruodžio 5 d. 18:00, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, Universiteto g. 3, Vilnius

Vilniaus universiteto jaunieji  kalbotyrininkai rengia kasmetinį Kalbų vakarą, skirtą kalbų reikšmei viešajame gyvenime ir kalbotyros tyrimuose. Sociolingvistinius, literatūrinius ir sceninius pristatymus surengs jaunieji tyrėjai ir Vilniaus menininkai bei diplomatinių atstovybių atstovai, pristatysiantys savo atstovaujamas šalis. Kalbų vakarą savo dalyvavimu ketina pagerbti LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Lenkijos institutas jau ne pirmus metus vakaro dalyvius apdovanos knygomis. Įėjimas nemokamas. Susitikimas vyks įvairiomis kalbomis.

Organizatoriai: Kalbų vakaras, VU Filologijos fakultetas; partneriai: Vilniuje akredituotos diplomatinės atstovybės, tarp jų – Lenkijos institutas

5 gruodžio

Vilniaus Stepono Batoro universiteto įkūrimo 100-ųjų metinių minėjimas

USB38_RT8a_2[1]

Vilniaus Stepono Batoro universiteto įkūrimo 100-ųjų metinių minėjimas

Gruodžio 5 d., 14.00–18.00 val., Vilniaus universiteto Senato salė (Universiteto g. 3, Vilnius)

Prieš 100 metų, 1919 m. spalio 11 d., po beveik 90 metų Vilniuje buvo atkurta aukštoji mokykla – universitetas.  Tada buvo nuspręsta, kad atgimęs universitetas gaus karaliaus Stepono Batoro, savo įkūrėjo, vardą.  Universitetas tapo svarbiu intelektualinio gyvenimo centru, tęsė buvusios Abiejų Tautų Respublikos laikų ir pirmaisiais po jos padalijimo metais veikusių mokslo centrų tradicijas. Mokykla buvo įkurta 1579 m., kai karalius Steponas Batoras skyrė lėšų Jėzuitų kolegijai Vilniuje paversti ją Vilniaus akademiją. Po 1831 m. sukilimo žlugimo caro valdžia įsakė likviduoti universitetą –  kaip bausmę už daugelio mokslininkų ir studentų dalyvavimą sukilime. Universiteto veikla buvo atkurta tik 1919 m. ir pasibaigė 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Po karo Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas tapo buvusio Vilniaus Stepono Batoro universiteto akademinių tradicijų sergėtoju ir įpėdiniu. Konferencijos „Stepono Batoro universiteto šimtmetis“ metu pranešimus skaitys: prof. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas) „Vladas Drėma ir jo studijos Stepono Batoro universitete”; prof. Anna Supruniuk (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas) „Abraham Suckever ir kiti Stepono Batoro universiteto studentai”; prof. Tomas Venclova (Lietuvos poetas, publicistas, literatūros tyrinėtojas)  „Czesław Miłosz – Vilniaus universiteto studentas”. Kitas šiam minėjimui skirtas renginys – parodos „Stepono Batoro universitetas 1919-1939“ atidarymas. Parodą sudaro šio universiteto rektorių portretai, rektorių ir dekanų insignijos. Parodą taip pat papildo stendai lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis su informacija apie universiteto mokslinę ir tiriamąją veiklą, jo pasiekimus ir dinamišką plėtrą.
Diskusijoje „SBU Lenkijos ir Lietuvos visuomenės opinijose“ dalyvaus: prof. Alfredas Bumblauskas, dr. Barbara Stankevič ir prof. Mirosław A. Supruniuk. Moderuos dr. Artūras Vasiliauskas.
Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su vertimu. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Vilniaus universitetas,  VU Istorijos fakultetas, VU Muziejus, VU Biblioteka, Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas

11 gruodžio

Mikołajaus Trzaskos ir Arkadijaus Gotesmano  koncertas „Susitiksime Alytuje“ „Jewish Art Festival In Lithuania“ festivalyje

Gotesmanas 1

Mikołajaus Trzaskos ir Arkadijaus Gotesmano  koncertas „Susitiksime Alytuje“ „Jewish Art Festival In Lithuania“ festivalyje

Gruodžio 11 d., 17 val.,  Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka (Seirijų g. 2, Alytus) 

Festivalis „Jewish Art Festival In Lithuania“ pristatė žiūrovams turtingą, apjungiančią įvairias meno formas programą. Garsūs Lietuvos ir užsienio festivalio dalyviai – muzikantai, rašytojai ir poetai pasirodė daugelyje Lietuvos miestų. Festivalį uždarys žinomo lenkų muzikanto Mikołajaus Trzaskos ir lietuvių atlikėjo Arkadijaus Gotesmano koncertas „Susitiksime Alytuje“. Koncerte skambės džiazo improvizacijos žydų folkloro muzikos motyvais.
Mikołaj Trzaska, saksofonininkas, bosinis klarnetistas, kompozitorius. Jis laikomas džiazo avangardo ikona Lenkijoje. Savo muzikinėse kelionėse jis ieško bendro vardiklio žydų ir šiuolaikinėje muzikoje. Prieš keletą metų Trzaska grįžo prie tradicinės žydų muzikos, iš dalies dėl savo žydiškų šaknų. Arkadijus Gotesmanas  yra vienas išradingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų, Vilniaus klezmerių orkestro įkūrėjas ir narys, festivalio „Jewish Art Festivali In Lithuania“ rengėjas. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Jewish Art Festival In Lithuania, Lenkijos institutas Vilniuje, Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

13 gruodžio

Paroda „Starewicz – animacijos pradininkas”

TABLICA2

Paroda „Starewicz – animacijos pradininkas”

Gruodžio 13 d. – sausio 30 d., Kauno miesto muziejus (Rotušės a. 15, Kaunas)
Parodos atidarymas: gruodžio 13 d. 17.30 val.

Vladislovas Starevičius (Władysław Starewicz – 1882–1965) – Lietuvos lenkakalbių kilmės režisierius, plačių interesų dailininkas, entomologas, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Su Kauno miesto muziejumi susaistytas Vladislovas Starevičiaus  yra kilęs iš Lietuvos lenkakalbių bajorų.  Nuo 1911 m. dirbo Kauno miesto muziejaus gamtos skyriuje. Piešė plakatus, karikatūras žurnalams „Vapsva“, „Kreivas veidrodis“, kūrė kostiumus karnavalams, fotografavo, kol apsistojo ties eksperimentine animacija. Pirmasis panaudojo kombinuotą filmavimą, apšvietimo efektus, operatoriaus triukus, kurie taikomi iki šiol. Gyvendamas Kaune V. Starevičius kūrė lėlių animaciją bei kino parodijas: „Prie Nemuno“ (1909), „Žirgelio gyvenimas“ (1910, abu neišlikę), o taip pat – „Laumžirgių gyvenimas“ ir „Skarabėjai“. Savo dienoraščiuose rašė, kad 1911 m. nufilmavo „Gražioji Lukanida“ ir „Kino operatoriaus kerštas“. Dar 1910 m. Kaune sukūrė animacinius filmus su Ąžuolyne gyvenančiais vabalais „Elniaragių kova“, kuriuos sumontavo jau dirbdamas A. Chanžonkovo kino fabrike Maskvoje. Nors ne V. Starevičius išrado erdvinę animaciją, tačiau pripažįstamas šios rūšies pradininku. Jo vardas įrašytas į visas pasaulio kino enciklopedijas bei žinynus; apie jį rašomi moksliniai darbai, kuriami filmai. 2007 m. nepriklausoma prodiuserių kompanija „Filmų era“ su partneriais, tarp kurių ir Kauno miesto muziejus, apie V. Starevičių susuko filmą „Vabzdžių dresuotojas“ (rež. Linas Augutis, Marek Skrobecki). Šį kūrybinės dokumentikos filmą kūrė kūrybinės pajėgos tų šalių, kuriose V. Starevičius gyveno (Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos).
Parodos kuratorius Krzysztof Stanisławski (Lenkija).

Organizatorius: Draugija „Kampania Artystyczna” (Varšuva); partneriai: Kauno miesto muziejus, galerija „Meno parkas” Kaune, Lenkijos institutas Vilniuje, Lodzės kinematografijos muziejus, FINA – Lenkijos nacionalinė filmoteka-Audivizualinis institutas
Rėmėjas: Varšuvos Adomo Mickevičiaus institutas

18 gruodžio

Bartoszo Frątczako fotografijų parodos „Paskutinieji liudininkai. II-ojo pasaulinio karo herojų portretai“ atidarymas

BF-Ostatni-(okladka)

Bartoszo Frątczako fotografijų parodos „Paskutinieji liudininkai. II-ojo pasaulinio karo herojų portretai“ atidarymas

Gruodžio 18 d., 18 val., Vilniaus pranciškonų vienuolyne (Trakų g. 1)

„Praėjo šešeri metai nuo to laiko, kai atvykau į Lietuvą. Likimas panorėjo, kad mano pirmasis fotoreportažas, kurį anuomet sukūriau vietinei žiniasklaidai, būtų skirtas „Aušros vartų“ operacijai. Neatsimenu nė vienos iš tūkstančių tądien padarytų nuotraukų, bet tikrai žinau, kad tai buvo mano projekto pradžia. Nuo tada stengiuosi lankytis tose vietose, kuriose galiu sutikti Veteranus, ir kiekvienoje iš tų vietų sutinku Jų vis mažiau… Vis žvelgiu į Juos su nuostaba ir klausiu savęs – ar aš būčiau ryžęsis tokiam atsidavimui?.. Norėčiau tikėti, kad taip… Laikui bėgant įgavau ryžto ir drąsos lankytis pas Juos. Žiūrėjau Jiems į akis, o Jie kantriai žvelgė į mane. Klausiausi istorijų, surinkdavau savo nešiojamą fotostudiją ir darydavau portretus“ – Bartosz Frątczak.
Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Fondas „Pagalba lenkams Rytuose“, Lenkijos Kombatantų ir represuotų asmenų biuras, Tautos atminties institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, II-ojo pasaulinio karo muziejus Gdanske, VŠĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“