6 gruodžio

Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ pristatymas Kalbų vakaro programoje

kalbu

Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ pristatymas Kalbų vakaro programoje

Gruodžio 6 d., 18 val., VU Filologijos fakulteto Rašytojų menė (Universiteto g. 5)

Jubiliejiniai, penktieji kalbų metai Vilniaus universitete vykstantys Lietuvai švenčiant nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kelia šimtmečio klausimą: Kaip Lietuva skamba pasauliui, o pasaulis Lietuvai. Gruodžio 6 d. Vilniaus Alma Mater esančioje Rašytojų menėje bus pristatyti įvairiomis pasaulio kalbomis sukurti išskirtiniai kūriniai, tarp jų – Adomo Mickevičiaus poema „Ponas Tadas”.
Poemos įžanga „Lietuva, Tėvyne mano…“ be abejonės yra populiariausias daugelio kartų literatūros kūrinys. Jį mokykloje mintinai mokosi milijonai lenkų. „Kalbų vakaro“ metu ši ištrauka skambės rež. Ryszardo Ordyńskio 1928 m. nebyliojo filmo „Ponas Tadas“ fone. Apie Mickevičiaus kūrinio reikšmę lenkų kultūrai papasakos VU polonistikos studentė, poetė ir vertėja Karolina Słotwińska. Pristatymą užbaigs žinių apie Mickevičių viktorina. Nugalėtojų lauks Lenkijos  instituto Vilniuje įsteigti prizai – knygos.
„Ponas Tadas“ pristatyti lenkų kalbą ir kultūrą V  kalbų vakaro programoje pasirinktas neatsitiktinai. Lietuvai ir Lenkijai švenčiant valstybingumo atkūrimo šimtmetį, abi šalis ir tautas jungiantis didis poetas bei jo poema užima išskirtinę vietą Vilniuje vykstančiuose kultūriniuose šimtmečio minėjimo renginiuose. Gegužę filmo „Ponas Tadas“ peržiūra vainikavo Skalvijos kino centre Lenkijos instituto surengtą filmų ciklą „Senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai“, tu tarpu nuo lapkričio 27 d. Valdovų rūmuose galima aplankyti parodą Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas, surengtą Valdovų rūmų, Osolinskių nacionalinio fondo, „Pono Tado“ muziejaus (Vroclavas), Vavelio karališkosios pilies (Krokuva), Adomo Mickevičiaus instituto (Varšuva) ir Lenkijos instituto Vilniuje bei globojamos Lenkijos ir Lietuvos premjerų ir kultūros ministrų.
Kalbų vakarą rengia Vilniaus universiteto Kalbų vakaro komanda. Įvairias kalbas ir kultūras pristato tų kalbų filologijos katedros arba centrai kartu su atitinkamomis diplomatinėmis atstovybėmis. Įėjimas laisvas.

Organizatorius – VU Kalbų vakaro komanda. Partneriai – VU Polonistikos centras ir Lenkijos institutas Vilniuje.

9 gruodžio

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

niepodległość_poprawka

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

Iki gruodžio 9 d., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Tik iki gruodžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima pasižiūrėti lenkų-lietuvių parodą „Ilgiausiu metų Ą/Ę”, kurios pagrindinis veikėjas yra kalba. Specialiai šiai parodai kai kurias kalbos mįsles iliustravo Józef Wilkoń, Andrzej Strumiłło, Stasys Eidrigevičius, Małgorzata Gurowska, Patricija Bliuj-Stodulska, Deimantė Rybakovienė, Indrė Rybakovaitė, Sigutė Chlebinskaitė ir kt. Gruodžio mėnesį mažųjų skaitytojų dar laukia įdomūs renginiai:

  • Gruodžio 5 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų ir jaunimo skaitykla: vaikų, dalyvaujančių kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursija po parodą. Dėmesio! Reikia registruotis adresu info@vlsv.lt. Dirbtuves rengia Mažojo princo fondas „Visa Lietuva skaito vaikams”, Lietuvos kalbos institutas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
  • Gruodžio 8 d., 12.45-13.15 val. Vaikų ir jaunimo knygos festivalis „Vaikų Kalėdų sala”, Vilniaus mokytojų namai (Vilniaus g. 39, Vilnius), ir gruodžio 9 d. 12.45–13.15, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius): Susitikimas ir kūrybinės dirbtuvės „Spaustuvė” ir „Vaizduotės žodynas” su iliustratorėmis Małgorzata Gurowska i Patricija Bliuj-Stodulska. Dirbtuvių metu vaikai kurs individualius ir kolektyvinius kūrinius. Jie naudosis kaladėlėmis-antspaudais, kuriuos suprojektavo Małgorzata Gurowska, ir su Patricija Bliuj-Stodulska ieškos/kurs/pieš naujas žodžių reikšmes. Dirbtuvių kalba: lenkų ir lietuvių. Įėjimas laisvas.
  • Gruodžio 9 d., 15.15-15.45 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: dr Małgorzatos Cackowskos iš Gdansko universiteto, vaikų knygų ekspertės paskaita „Apie knygų mažiausiems kalbos ir vizualinius aspektus“.
  • Gruodžio 9 d., 16.00-16.45 val., Parodos uždarymas su pavakariais ir pokalbis „Apie iliustratorių kartų kalbą”, kuriame dalyvauja Andrzej Strumiłło, Kęstutis Kasparavičius, Bronius Leonavičius, Małgorzata Gurowska, Patricja Bliuj-Stodulska, Deimantė Rybakovienė, Inga Dagilė – garsūs ir vertinami lenkų ir lietuvių dailininkai ir iliustratoriai. Susikimo kalba: lenkų ir lietuvių.

Organizatoriai: Fondas „BałtyckieSyreny” (Gdanskas), Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mažojo Princo fondas – Visa Lietuva skaito vaikams
Partneriai: Knygų festivalis „Kalėdų sala”, Lietuvių kalbos institutas.
Projektas iš dalies finansuojamas  Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ilgametės programos NEPRIKLAUSOMA 2017–2021 lėšomis ir Adomo Mickevičiaus instituto programos „Kultūros platforma“ lėšomis.

9 gruodžio

Filmo „Dvi karūnos“ peržiūra Medininkuose

NaZaproszenie

Filmo „Dvi karūnos“ pristatančio šv. Maksimilijono Kolbės gyvenimą, seansas

Gruodžio 9 d., 15.00 val., Medininkų kultūros centras (Pilies g. 10, Medininkai)

Michało Kondrato dokumentinė juosta su vaidybiniais elementais „Dvi karūnos“ – tai pirmasis filmas, atskleidžiantis iki šiol nežinomus lenkų tėvo Maksimilijono Kolbės (Maksymilian Maria Kolbe) gyvenimo momentus – nuo vaikystės iki lemiamo sprendimo savanoriškai atiduoti gyvybę už kitą kalinį Aušvice. Filmu siekiama priminti, o kai kuriuos žiūrovus galbūt supažindinti su aktyvia Lenkijos ir lenkų veikla ginant universaliąsias vertybes II pasaulinio karo metais bei lenkų didvyriškumu negailint jėgų, o kartais ir gyvybės ginti kitus, dažnai kitataučius žmones. „Dvi karūnos“ – tai filmas apie žmogų, siekusį pakeisti pasaulį. Tam tikra prasme jam tai pavyko, tačiau ne visiems žinoma nepaprasta šio žmogaus gyvenimo istorija. Maksimilijonas Kolbė buvo mažakalbis, tačiau žavėjo aplinkinius savo asmenybe. Filme be kita ko pristatoma jo veikla už Lenkijos ribų, atskleidžiami įvairiapusiai talentai. Dar paauglystėje Kolbė sukūrė novatorišką įrenginį, daug tobulesnį už anuometinį telegrafą. Mažai kam žinoma, kad jis buvo suprojektavęs net aparatą, skirtą judėti tarp planetų. „Dvi karūnos“ atskleidžia nuostabų vienuolio protą ir atsidavimą jo paties Nepokalianove ir Japonijoje įkurtų vienuolynų veiklai. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia, Medininkų kultūros centras

12 gruodžio

Stanisławo Moniuszkos operos „Halka“ (1848, Vilnius), koncertinis atlikimas

2018_12_12, 18_00ValdovŲ rŪmai Vilniuje

Stanisławo Moniuszkos operos „Halka“ (1848, Vilnius), koncertinis atlikimas

 

Pasitinkant kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos 200-ųjų gimimo metinių sukaktį
Gruodžio 12 d., 18.00 val., Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė (Katedros a. 4, Vilnius)

Solistai: Ilona Krzywicka (sopranas, Halka), Małgorzata Rodek (sopranas, Zofija), Jakub Pawlik (tenoras, Jontekas), Sebastian Szumski (baritonas, Janušas)
Choras ir istorinių instrumentų orkestras „Capella Cracoviensis“
Dirigentas Jan Tomasz Adamus

2019 m. švęsime žymaus kompozitoriaus, dirigento, vargonininko, pedagogo, Varšuvos didžiojo teatro direktoriaus, pirmosios lenkų tautinės operos autoriaus Stanislovo Moniuškos 200-ąsias gimimo metines. Renginius, skirtus šiai sukakčiai, minimai Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos, globoja UNESCO.
Iškilmingai pasitinkant S. Moniuškos 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų Vilniuje, Valdovų rūmuose vyks operos „Halka“ Vilniaus versijos (1848) pastatymas. Vilniaus versija yra išskirtinė, nes neretai pirminiuose kūrinių variantuose slypi daugiau informacijos apie kompozitorių ir jo sumanymą negu vėlesniuose. Pastaruosius veikia įvairūs, dažnai pragmatiniai veiksniai, tokie kaip pataikavimas publikos skoniui, teatro direktoriaus daroma įtaka. Dėl minėtų priežasčių šie variantai būna labiau konvencionalūs nei autentiški. Kalbant apie S. Moniuškos operą „Halka“, šis klausimas dar komplikuotesnis, nes jos Vilniaus versijoje padaryta nemažai pakeitimų. Varšuvos premjerai kompozitorius sukūrė visiškai naują partitūrą, parašė visus daugeliui klausytojų žinomus muzikos „perlus“. „Halkos“ Vilniaus versija – visai kitas kūrinys – tiesiogiai klausytojus veikianti muzikinė drama. Pastarojoje yra tik būtiniausi dramatinio vyksmo numeriai, joje nėra maloniai skambančių fragmentų. Kompozitorius mažiau dėmesio skyrė scenoms, kurios galėtų stabdyti operos tėkmę. Taigi čia nėra baleto scenų arba veikėjų apmąstymų kupinų arijų. S. Moniuška sukūrė opusą, kuris anų laikų muzikos fone galėtų būti vertinamas kaip itin avangardistinis. Vilniaus „Halka“ yra ne tokia lyriška, mažiau efektinga, orientuota į žiūrovus, tačiau dramatiškesnė. Glaustas vyksmas yra nukreiptas tragiškos atomazgos link, o visuma – itin aiški, kiek šiurkštoka ir nepadori. Vilniaus versijos dramaturgija „drausmingesnė“, o pagrindinės veikėjos likimas – širdį veriantis. Didžioji opera kupina vokalinio blizgesio, turi daug muzikos „perlų“, jie metams bėgant gyveno savo gyvenimą kaip populiariosios muzikos kūriniai. Tačiau teatrinė tiesa, išraiškinga veiksmo architektūra, naujoviškas ir radikaliai realistinis požiūris į temą slypi tik „Halkos“ Vilniaus versijoje.
Kamerinis choras ir orkestras „Capella Cracoviensis“ – vienas įdomiausių ansamblių iš Lenkijoje veikiančių senosios muzikos kolektyvų. Jo repertuarą sudaro kūriniai nuo Renesanso laikotarpio polifonijos iki ankstyvojo Romantizmo operų, atliekamų šios epochos instrumentais remiantis autentiškomis anuometėmis atlikimo praktikomis. „Capella Cracoviensis“ yra daugelio reikšmingų festivalių ir koncertų salių, tokių kaip „Bachfest Leipzig“, „SWR Festspiele Schwetzingen“, „Händel Festspiele Halle“, „Haydn Festspiele Brühl“, „Opéra Royal Versailles“, „Theater an der Wien“, Nacionalinio Lenkijos radijo simfoninio orkestro, Ščecino filharmonijos, Krokuvos „Misteria Paschalia“, kviestinis ansamblis. Tarp pastarųjų kolektyvo darbų – ir pirmą kartą Lenkijoje atliktas R. Wagnerio penkių dainų ciklas pagal Mathilde’ės Wesendonck eiles – „Wesendonck Lieder“ (1857–1858), ir, bendradarbiaujant su įrašų bendrove „Decca“, įrašyti G. B. Pergolesi (1710–1736) bei N. A. Porporos (1686–1768) operos. „Capella Cracoviensis“ įkurta 1970 m. tuomečio Krokuvos filharmonijos direktoriaus Jerzy Katlewicziaus pastangomis – jis įpareigojo Stanisławą Gałońskį prie filharmonijos suburti senosios muzikos ansamblį.
Stanisław Moniuszko (Stanislovas Moniuška) gimė 1819 m. gegužės 5 d. Ubelėje prie Minsko. Kompozitoriaus Vilniaus gyvenimo tarpsnis prasidėjo 1836 m., tuomet jis apsigyveno uošvių namuose Vokiečių g. 26 (vadinamieji Miulerio namai). Čia skaitė, skambino fortepijonu, klausėsi muzikos, buvo imlus naujai muzikinei patirčiai. 1837 m. rudenį pradėjo studijuoti Berlyne. Baigęs muzikos mokslus, grįžo į Vilnių. Vedė vilnietę Aleksandrą Miuler. Kunigas Janas Menue porą sutuokė bažnyčioje. Jaunikis buvo 21-erių metų. S. Moniuška ėjo vargonininko pareigas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir privačiai mokė muzikos. Po kelerių metų S. Moniuška tapo Vilniaus miesto teatro dirigentu. Sukūrė daug kūrinių, tarp jų – apie 300 dainų, keturios Aušros Vartų litanijos. Taip pat jis išleido pirmuosius „Namų dainyno“ sąsiuvinius. 1848 m. Vilniuje kompozitoriaus uošvių salone buvo kukliai pristatyti operos „Halka“ fragmentai. Šios operos sceninė versija pastatyta 1854 m. vasario 16 d. dabartinėje Vilniaus rotušėje. Operos premjera Varšuvoje įvyko vėliau – 1858 metais. Po operos triumfo S. Moniuška persikėlė į Varšuvą, ten buvo pakviestas eiti Varšuvos didžiojo teatro dirigento pareigas. Kompozitoriaus sukurtos operos „Sielininkas“, „Grafienė“ , „Garbės žodis“, „Baisusis dvaras“ (1865) priklauso lenkų muzikos aukso fondui. S. Moniuška mirė Varšuvoje 1872 m. birželio 4 dieną. Po renginio maloniai kviečiame apžiūrėti parodą „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“.
Įėjimas su kvietimais.

Organizatoriai: Capella Cracoviensis, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyrius, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lenkijos Respublikos ambasada. Projektą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektas finansuojamas:
Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“ („NEPRIKLAUSOMA“) ir Adomo Mickevičiaus instituto lėšomis pagal programą „Kultūros platforma“. Projektas finansuojamas Lenkijos Respublikos Senato ir fondo „Pomoc Polakom na Wschodzie“ („Pagalba lenkams Rytuose“) lėšomis.

13 gruodžio

Vieša paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“

AM_stendas_1710x2090_1023_01-1

Vieša paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ renginių ciklas
Gruodžio 13 d., 18.00 val. Valdovų rūmų Renginių salė (Katedros a. 4, Vilnius)

Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmuose yra eksponuojama paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“, organizuojama Lietuvos ir Lenkijos  valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Parodą sudaro per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų, privačių kolekcijų ir kt.) rinkinių, o pagrindinių parodos eksponatu yra „Pono Tado“ rankraštis. Tarptautinę parodą palydi plati kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa. Vienu iš tokių renginių yra prof. dr. Brigitos Speičytės (Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“. Adomo Mickevičiaus poema Ponas Tadas (Pan Tadeusz, Paryžius, 1834) – iškiliausias lenkų Romantizmo kūrinys, lenkų kultūroje ir literatūroje pelnęs tautinės epopėjos rangą, esmingai veikęs taip pat ir kitų XVI–XVIII a. gyvavusios jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, tam tikru mastu ir žydų litvakų, – kultūras: formavęs bendruomeninės tapatybės vaizdinius, politinę mintį, įsirašęs į šių tautų literatūrines tradicijas.
Poema, sukurta emigracijoje po tragiškai pralaimėto 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prieš Rusijos imperiją, Lietuvos skaitytojus pasiekė XIX a. antroje pusėje kaip nelegalus, Rusijos cenzūros draudžiamas kūrinys. Veikęs literatūriniame pogrindyje, Ponas Tadas istorinės Lietuvos skaitytojų buvo pripažintas kaip jų kultūrinę ir tautinę tapatybę išreiškiantis kūrinys. Nuo XX a. pradžios besiformuojančioje modernioje lietuvių kultūroje Ponas Tadas tapo kovos dėl kultūrinės atminties vieta. Kūrinys, pasitraukęs į lietuvių nacionalinės literatūros kanono šešėlį, išliko svarbus kultūros rezervas, prie kurio grįžtama lemiamais Lietuvos istorijos momentais. Pono Tado skaitymo istorija Lietuvoje sudaro tarsi tolesnį poemos tęsinį – meilės ir atstūmimo, kivirčo ir susitaikymo siužetą.
Paskaita nemokama, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/gmnjqq3t.
Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.

Parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas), „Pono Tado“ muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis), Vavelio karališkoji pilis (Krokuva), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje

14 gruodžio

Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938-uosius metus

019

Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938-uosius metus

Gruodžio 14 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

2018 m. Lenkija ir Lietuva mini nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, taip pat diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį. Dėl įvairių priežasčių mūsų valstybės diplomatinius santykius nusprendė užmegzti tik praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo. Kokios buvo tos priežastys? Kokios svarbiausios kliūtys trukdė padaryti tą anksčiau? Ar abi valstybės, nors oficialių santykių nebuvo, vedė neformalų dialogą? Tęsiant pokalbių ciklą „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie…”, kurį pernai pradėjo konferencija apie Józefą Piłsudskį, gruodžio 14 d. Vilniuje vyks seminaras, skirtas Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, ypatingą dėmesį kreipiant į 1938 m. Tai tinkamas momentas be nereikalingų emocijų pažvelgti į praeitį ir apibendrinti abiejų valstybių pirmaisiais laisvės metais vykdomą užsienio politiką. Seminaras Vilniuje bus įžanga į kitų metų kovo mėnesį planuojamą konferenciją Kaune, kurios metu bus pristatyta speciali lenkų ir lietuvių publikacija apie 1938 metus. Seminare dalyvaus: profesorius Jonas Vaičenonis, lietuvių karo ir diplomatijos istorikas, dr Giedrė Milerytė-Japertienė, istorikė, susijusi su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu, Simonas Jazavita, Kauno miesto muziejaus darbuotojas ir istorikas, Dominik Wilczewski, politologas ir svetainės przeglad baltycki.pl redaktorius, dr Paweł Libera, Lenkijos tautos atminties instituto Istorinių tyrimų biuro direktoriaus pavaduotojas, ir dr hab. Krzysztof Buchowski, istorikas,  Balstogės universiteto profesorius, lenkų-lietuvių santykių specialistas.
Seminaro kalba: lenkų ir lietuvių su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, przeglądbaltycki.pl, Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje

10 sausio

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ renginių ciklas

AM_stendas_1710x2090_1023_01-1

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ renginių ciklas

Valdovų rūmai, Vilnius

Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmuose yra eksponuojama paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“, organizuojama Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Parodą sudaro per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų rinkinių, o pagrindiniu parodos eksponatu yra „Pono Tado“ rankraštis. Tarptautinę parodą palydi plati kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa.

  • Filmo „Ponas Tadas“ (rež. Andrzej Wajda, 1999, 150 min.) pristatymas ir diskusija. Dalyvaus žymi lenkų aktorė Grażyna Szapołowska.
    2019 m. sausio 10 d., 18.00 val., Valdovų rūmų Renginių salė

Filmas tai ne tik jaunuolių iš priešiškų šeimų Zosės ir Tado meilės istorija… Svarbiausia – žudiko Jaceko Soplicos, tapusio vienuoliu Robaku, likimo linija. Robakas yra patriotas ir slaptas emisaras, kuris ruošiasi sukilimui prieš rusų grobikus Lietuvoje. Vienas populiariausių lenkų filmų. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Seansas nemokamas, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/i74l42er.

  • Vieša kuratorės Małgorzatos Orzeł (Nacionalinis Osolinskių institutas, Pono Tado muziejus, Vroclavas) paskaita „Pono Tado“ rankraščio klajonės ir nuotykiai“
    2019 m. sausio 17 d., 18.00 val., Valdovų rūmų Renginių salė

Parodos kuratorė paskaitoje pakvies į įspūdingą kelionę poemos rankraščio istorijos takais. Sužinosime, kaip jis iš Paryžiaus, kur buvo sukurtas, per Krokuvą ir Lvovą pateko į Vroclavą. Paaiškės, kokius nuotykius šiai neįkainojamai vertybei teko patirti, kokios aplinkybės lėmė jos klajones – iš knygų spintos A. Mickevičiaus bute į Tarnovskių muziejų Dzikove (Muzeum Tarnowskich w Dzikowie), iš Nacionalinio Osolinskių instituto Rankraščių skyriaus Lvove į šio instituto Rankraščių skyrių Vroclave, o galiausiai – į Pono Tado muziejų. Ir tai nėra tik intriguojanti rankraščio istorija, tai – ir Lenkijos raidos nuo 1834 iki 2018 m. dalis. Paskaita vyks lenkų kalba, bus sinchroniškai verčiama į lietuvių kalbą. Įėjimas nemokamas, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/oojilnpm.

  • Vieša dr. Redos Griškaitės (Lietuvos istorijos institutas) paskaita „1824–1855 metų Lietuva: ar tikrai be Adomo Mickevičiaus?“
    2019 m. sausio 24 d., 18.00 val., Valdovų rūmų Renginių salė

1824 m. spalio 30 d. (lapkričio 11 d.) Adomas Mickevičius kirto senąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną ir visam laikui paliko šį kraštą. Chrestomatiniu tapo faktas apie poeto nostalgiją Lietuvai visus tuos likusius trisdešimt vienerius jo gyvenimo metus (išvyko būdamas 26-erių). Šio ilgesio, o ir nuolatinio dėmesio tam, kas vyksta ten, anapus kordono, apstu tiek A. Mickevičiaus kūryboje, tiek egodokumentikoje. Tačiau ar tikrai fizinis A. Mickevičiaus nebuvimas Lietuvoje reiškė ir dvasinę jo nebūtį? Net ir turint galvoje faktą, kad nuo XIX a. ketvirto dešimtmečio šio poeto kūryba Rusijos imperijoje buvo draudžiama, o jo vardą užginta net minėti? Šaltiniai rodo, kad nors ir „nematomas“, A. Mickevičius to meto Lietuvos sąmonėje vis dėlto funkcionavo, o jo kūryba buvo reflektuojama. Taigi, paskaitoje bus aptariamas, analizuojamas ir net kvestionuojamas teiginys apie 1824–1855 m. Lietuvą kaip „Lietuvą be Adomo Mickevičiaus“. Paskaita lietuvių kalba. Įėjimas nemokamas, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/3402k01t.

  • Filmo „Ponas Tadas“ (rež. Ryszard Ordyński, 1928, 123 min.) pristatymas
    2019 m. sausio 31 d., 18.00 val., Valdovų rūmų Renginių salė

Ryszardo Ordyńskio režisuotas filmas – pirmoji Adomo Mickevičiaus lenkų tautinės epopėjos ekranizacija ir viena didžiausių tarpukario Lenkijos produkcijų. Juosta nufilmuota 1928 m. be kitų, ir Čombrovo dvare, netoli Naugarduko ir Svitezio ežero, kur vaikystę praleido Adomas Mickevičius. Filmo scenarijaus autoriai, garsūs rašytojai  Andrzejus Strugas ir Ferdynandas Goetelis, kartu su režisieriumi nusprendė perkelti į ekraną gyvus paveikslus, primenančius Michało Elwiro Andriollio pieštas „Pono Tado“ iliustracijas. Filmas buvo dingęs II pasaulinio karo metais. XX a. 6-ame dešimtmetyje rasti jo fragmentai, kurių bendra trukmė – 42 min. 2006 m. Vroclave atradus daugiau fragmentų, tapo įmanoma rekonstruoti apie 120 min. iš beveik tris valandas originaliai trukusio filmo. Specialiai rekonstruotai versijai muziką sukūrė Tadeuszas Woźniakas. Filmas nebylusis, su lenkiškais ir lietuviškais titrais. Seansas nemokamas, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/9w7wt1ap.

Parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas), „Pono Tado“ muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis), Vavelio karališkoji pilis (Krokuva), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje

21 sausio

Lenkų kalbos kursai

KURSY JĘZYKA POLSKIEGO

Lenkų kalbos kursai

Nuo sausio 21 d., Vilniaus universitete (Universiteto g. 5)

Lenkijos institutas kviečia į lenkų kalbos kursus. Organizuojamos pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės. Kursų trukmė – 3 mėnesiai. Užsiėmimai vyks 2 kartus per savaitę (vieno užsiėmimo trukmė – 1,5 val.). Kursų pradžia 17.30 val. 3 mėnesių kursų kaina – 100 eurų; studentams ir moksleiviams – 85 eurai. Papildoma informacija telefonu: (+3705) 2329773; registracija el. paštu: andrzej.kierulis@instytutpolski.org.

Daugiau informacijos: http://www.lenkukultura.lt/?page_id=3167

23 sausio

„Susitikimai su lenkiška knyga”: Kamilio Janickio knygos „Aukso amžiaus damos” lietuviško leidimo pristatymas

aukso-amziaus-damos_z1[1]

„Susitikimai su lenkiška knyga”: Kamilio Janickio knygos „Aukso amžiaus damos” lietuviško leidimo pristatymas
Sausio 23 d. 17 val. Vilniaus dailės galerijoje (Didžioji g. 4)

Susitikimu su Kamiliu Janickiu Lenkijos institutas Vilniuje pradeda literatūros renginių ciklą „Susitikimai su lenkiška knyga“, kurių metu lenkų literatūros Lietuvoje skaitytojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais lenkų autorių knygų leidimais, susitikti su lenkų rašytojais, literatūros kritikais, mokslininkais ir vertėjais. Susitikimus papildys filmų peržiūros ir teatro susitikimai. Su visa „Susitikimų su lenkiška knyga“ programa jau netrukus bus galima susipažinti Lenkijos instituto interneto puslapyje.
Pirmasis ciklo susitikimas bus skirtas knygos „Aukso amžiaus damos” pristatymui ir pažinčiai su jos autorium Kamiliu Janickiu. Autorius aprašo dvaro intrigų, politinių žaidimų, neribotų ambicijų ir nepamatuotų aistrų pasaulį. Tokiame pasaulyje Abiejų Tautų Respublikos didžiausios galybės metais gyveno Bona Sforca, Barbora Radvilaitė ir Ona Jogailaitė. Jas supo neįsivaizduojama prabanga, kiekvieno paliepimo laukė šimtai dvariškių ir tarnų. Tačiau „aukso amžius“ buvo tik beatodairiškiausio Lenkijos ir Lietuvos istorijos etapo fasadas. Tikrovėje šios damos buvo apsuptos intrigų ir sąmokslų. Susitikime dalyvaus: knygos autorius Kamil Janicki, prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Lietuvos istorijos institutas), Irena Aleksaitė (knygos vertėja), Irena Stankevičienė (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras).
Susitikimas vyks lenkų ir lietuvių kalba su vertimu. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Lietuvos dailės muziejus-Vilniaus paveikslų galerija  

24 sausio

Paroda „Tarp mirties ir gyvenimo, išgyvenusių Holokaustą istorijos”

5bd9648438ea6-between-life-and-death-baner-3-1

Paroda „Tarp mirties ir gyvenimo, išgyvenusių Holokaustą istorijos”

Sausio 24 d., 17.30 val, Tolerancijos centras Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (Naugarduko g. 10)

Minint Tarptautinę holokausto aukų atminties dieną, Tolerancijos centre atidaroma tarptautinė paroda, parengta Europos tinkle „Atmintis ir solidarumas“ ir Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN. Parodoje pristatomi išgyvenę holokaustą ir gelbėję nuo jo asmenys iš dešimties Europos šalių: Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Olandijos, Lenkijos, Slovakijos ir Ukrainos. Lietuviškoje parodos dalyje pasakojamos dviejų šeimų – Schochotų ir Binkių (Sofijos Binkienės) istorijos. Kelionėje po Europą prieš Vilnių paroda  jau viešėjo Briuselyje, Amsterdame ir Bratislavoje. Lietuvoje paroda veiks nuo 2019 m. sausio 24 iki kovo 22 dienos. Paroda anglų kalba. Parodą papildo lietuvių kalba išleistas katalogas. Įėjimas į parodą laisvas.

Organizatoriai: European Network Remembrance and Solidarity, Lenkų žydų istorijos muziejus POLIN, Silent Heroes Memorial Center, Tolerancijos centras Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus; partneris: Lenkijos ambasada Vilniuje.